Šilumos siurblio triukšmas ir montavimas. Į ką atkreipti dėmesį?

Šilumos siurbliai: komfortas, reikalaujantis preciziškumo

Šiuolaikiniai šilumos siurbliai (oras-vanduo, oras-oras ar gruntas-vanduo) yra sudėtingi įrenginiai, kurių efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo montavimo kokybės. Nors gamintojai nuolat tobulina technologijas, siekdami sumažinti šilumos siurblio triukšmą ir padidinti galią, netinkamas vietos parinkimas ar techninių reikalavimų ignoravimas gali sukelti rimtų problemų tiek savininkams, tiek kaimynams.

Šilumos siurblio triukšmas ir reglamentavimas

Šilumos siurblio triukšmas atsiranda dėl judančių dalių – kompresoriaus, ventiliatoriaus bei cirkuliacinių siurblių – sukeliamų vibracijų. Svarbu suprasti skirtumą tarp dviejų parametrų:

• Garso galia: tai laboratorijose nustatomas pastovus dydis, deklaruojamas įrenginio dokumentuose.

• Garso slėgis: tai kintamas dydis, kurį mes girdime objekte. Jis priklauso nuo atstumo, aplinkos atspindžių ir montavimo būdo.

Lietuvoje galiojanti higienos norma HN 33 numato griežtus ribojimus: gyvenamosiose patalpose naktį triukšmas neturėtų viršyti 35 dB, o pastatų aplinkoje – 45 dB. Žmogaus ausis 3 dB padidėjimą suvokia kaip aiškų pokytį, o 10 dB padidėjimas statistiškai suprantamas kaip dvigubai stipresnis garsas.

Strateginis vietos parinkimas: kaip išvengti konfliktų?

Tinkama montavimo vieta gali sumažinti garso slėgį be jokių papildomų investicijų:

1. Atstumas nuo pastato: Įrenginį sumontavus 3 metrų atstumu nuo sienos, garso slėgis vieno metro atstumu sumažėja apie 8 dB, o montuojant prie pat sienos – tik 5 dB.

2. Aplinkos medžiagos: Kieti paviršiai (betonas, stiklas, klinkerio mūras) garsą atspindi ir stiprina, o minkšti paviršiai (žolė, augalai, krūmai) – sugeria.

3. Konstrukciniai apribojimai: Rekomenduojama nemontuoti blokų prieš langus ar ant lengvų karkasinių sienų, kurios veikia kaip rezonatoriai ir perduoda vibracijas į vidų. Taip pat reikėtų vengti siaurų tarpų tarp pastatų, kur garsas gali aidėti ir stiprėti.

Montavimo technika: nuo pamatų iki drenažo

Šilumos siurblio ilgaamžiškumą garantuoja stabilumas ir teisinga eksploatacija:

• Vertikalumas ir pagrindas: Kompresorius privalo stovėti idealiai vertikaliai. Jei įrenginys pakrypsta, kompresorius gali liestis prie korpuso, taip drastiškai padidindamas triukšmą. Montavimui netinka medinės terasos, nes jos puikiai perduoda vibracijas.

• Vibracijų slopinimas: Būtina naudoti antivibracines kojeles, kurias rekomenduojama keisti kas 2–3 metus, nes guma sukietėja ir praranda savybes.

• Kondensato drenažas: Vienas atitirpinimo ciklas gali generuoti iki 10 litrų vandens. Kondensatą geriausia nuvesti žemiau įšalo lygio (apie 1,2–1,5 m) į skaldos sluoksnį arba lietaus kanalizaciją.

• Griežtas draudimas: Kondensato drenažo negalima jungti į fekalinę kanalizaciją. Agresyvūs sieros vandenilio garai iš nuotekų sistemos gali negrįžtamai sugadinti šilumos siurblio komponentus.

Saugumo reikalavimai ir specifinės sąlygos

Dirbant su naujos kartos šaltnešiu R32, privaloma atsižvelgti į patalpų plotą. Jei sistemoje yra daugiau nei 1,8 kg freono, vidinis blokas turi būti montuojamas patalpoje, kurios plotas siekia bent 30–40 kv. m, kad nuotėkio atveju nekiltų sprogimo ar apsinuodijimo pavojaus.

Montuojant ant stogų, būtina įvertinti ne tik įrenginio svorį (kuris gali siekti 200 kg), bet ir papildomas apkrovas: susikaupusį ledą (iki 20 kg ant bloko), sniegą bei vėjo jėgą. Yra buvę atvejų, kai bendra apkrova ant stogo pasiekė 7 tonas, dėl ko buvo pažeista pastato danga.

Išvada

Šilumos siurblio montavimas nėra tik vamzdžių sujungimas. Tai procesas, reikalaujantis akustikos žinių, statybinių konstrukcijų išmanymo ir griežto higienos normų laikymosi. Tik teisingai parinkta vieta, stabilus pamatas ir tinkamai sutvarkytas drenažas užtikrins, kad sistema veiktų tyliai ir efektyviai daugelį metų.